Šampūnai pradėti gaminti 1930-ųjų pradžioje. Prieš plaudami šampūną, žmonės dažniausiai naudoja muilą, skalbimo miltelius ir pan., kad išvalytų galvos odą ir plaukus, o po to skystam šampūnui gaminti naudoja kokosų aliejaus muilą, tačiau muilo pagrindu pagaminti šampūnai turi daug trūkumų, ypač kietame vandenyje. kalio riebalų rūgštis kaip žaliava, kai kietame vandenyje susidurs su kalcio ir magnio jonais, susidarys lipnios nuosėdos, o ant plaukų liks nelengvai nusivalomų likučių; ir plaukai taps lipnūs išplovus plaukus su muilu. Nėra blizgesio ir sunkiai iššukuojamas.
1940-ųjų pradžioje pasirodė skysti emulsuoti šampūnai ir kreminiai emulsiniai šampūnai, pagaminti iš natrio laurilsulfato kaip pagrindo. Palyginti su muilu, šampūnas turi keletą privalumų: stipriai putoja ir valo, net esant kietam vandeniui, jis taip pat gali išgauti sodrias putas; lengvai valomas, nepaliks nereikalingų nuosėdų likučių; Švelnesnis nei muilo gaminiai.
Šampūnas Kinijoje pasirodė septintojo dešimtmečio pradžioje, o šampūnas tapo nepakeičiamu šampūnu žmonių' gyvenime.